LABORATORIJA
Įžanga
Yra dovanų, kurios priverčia nusišypsoti tik dėl minties, kad kažkas tave pažįsta. Toks buvo ir šis „Viskio gaminimo rinkinys“. Jį gavau ne todėl, kad esu didelis viskio žinovas, o todėl, kad mėgstu procesus – stebėti, kaip gimsta skonis.
Atidarius dėžutę, užuodžiau ąžuolo aromatą, vaisių ir prieskonių kvapą – lyg mažoje distilerijoje. Tą akimirką prasidėjo kelionė: ne tik į viskio pasaulį, bet ir į savotišką ramybę, kai kiekviena diena tampa laukimu – kol iš paprasto skysčio gims kažkas ypatingo.
Pirmas įspūdis
Rinkinys pasirodė iš tiesų estetiškas – tvarkingi buteliukai, subtiliai supakuoti priedai ir aiški instrukcija. Viskas paprasta, bet su skoningu minimalizmu.
Iš karto pajutau, kad čia ne pramoninė gamyba, o patirtis, skirta mėgautis procesu.
Kiekvienas buteliukas turėjo savo charakterį: viename – klasikinis, kitame – airiškas, o trečiajame – abrikosų ir obuolių, o paskutiniame durpių ir ąžuolo drožlių derinys.
Procesas
Vienu kartu nuspręndžiau pagaminti visus variantus, nes tik taip vėliau galėsiu palyginti skirtingus skonius.
Į buteliukus įpyliau 40 % stiprumo degtinės, sandariai užkimšau ir suplakiau. Skystis buvo skaidrus ir tik nuo plakimo sukilę ir degtinėje plaukiojantys prieskoniai suteikė šiek tiek spalvos – kiekvienas butelis, tai tarsi tuščias lapas, laukęs savo istorijos.
Instrukcija siūlė leisti viskiui „subręsti“ apie dvi savaites tamsioje, vėsioje vietoje.
Pirmąsias dienas tik pasižiūrėjau – spalva pamažu ėmė keistis. Po kelių dienų ji tapo švelniai gintarinė, vėliau – vis intensyvesnė.
Kiekvienas suplakimas atrodė lyg priminimas, kad vyksta kažkas gyva – natūrali infuzija, kvapų ir skonių susiliejimas.
Kvapas kito kartu su spalva: pirmiausia dominavo alkoholis, vėliau išlindo ąžuolo tonai, šiek tiek vanilės ir džiovintų vaisių šilumos.
Degustacija
Po dviejų savaičių gėrimą perkošiau pro filtrą. Skystis tapo švarus, šviesiai / tamsiai rudas, turintis subtilų blizgesį.
Pirmasis gurkšnis – švelnus, bet kupinas charakterio. Tai ne klasikinis viskis, bet turi tą pačią dvasią: medžio natų šilumą, prieskonių niuansus, jaukumą.
Geriausiai gėrimas atsiskleidė kambario temperatūroje – kai skonis išsiskleidžia lėtai, o aromatas šiek tiek primena tolimus, saulės nugairintus rūsio lentynų kvapus.
Mintys po eksperimento
Tai ne viskio distiliacija, o infuzijos procesas, kuris leidžia pažinti skonį iš vidaus.
Kai pats stebi, kaip kiekviena detalė keičia rezultatą, atsiranda kitoks ryšys su gėrimu – pagarbos, smalsumo, kūrybos.
„Viskio gaminimo rinkinys“ man priminė, kad skonis – tai ne tik rezultatas, bet ir laikas, kurį į jį įdedi.
Kiekviena diena, praeinanti laukiant, suteikia jam šiek tiek daugiau istorijos.
Skonio natos
“VISKIS“ | SKONIS |
|---|---|
| KLASIKINIS | Kvapas: sodrus ir šiltas, su riešutų ir liepų žiedų aromatais, subtiliai prieskoninis su gvazdikėlių, cinamono ir vanilės natomis. Jaučiamas lengvas kavos ir juodosios arbatos fonas. Skonis: pilnas, šiek tiek kartokas, su graikinių riešutų ir abrikosų kauliukų šiluma. Cinamonas, gvazdikėliai ir vanilė sukuria prieskonių balansą, o kavos ir juodosios arbatos poskoniai suteikia sodrumo. Poskonis: trumpas, bet šiltas ir aštresnis, su riešutų ir prieskonių atspalviais, lengvu kavos bei arbatos poskoniu ir švelniai vaniliniu užbaigimu. |
| AIRIŠKAS | Kvapas: šiltas ir prieskoninis, su ąžuolo, cinamono ir gvazdikėlių natomis. Jaučiasi švelnus kardamono ir kalendros aromatas, kurį suapvalina vanilės saldumas ir lengvas dūminis fonas. Skonis: pilnas ir aitrus, su pipirų aštrumu ir ąžuolo tvirtumu. Cinamonas bei kardamonas suteikia gylio, o vanilė prideda subtilaus saldumo, išlaikydama harmoningą balansą tarp šilumos ir prieskonių. Poskonis: ilgas ir šildantis, su išliekančiais gvazdikėlių, pipirų ir vanilės atspalviais. Sausas, šiek tiek dūminis užbaigimas primena brandintą airišką viskį. |
| ABRIKOSAS – OBUOLYS | Kvapas: saldus ir vaisinis, dominuoja džiovinti obuoliai ir abrikosai, šiltai prieskoninis su cinamono ir gvazdikėlių natomis. Lengvas ąžuolo drožlių aromatas suteikia struktūros ir medienos šilumos. Skonis: pilnas, šiek tiek salstelėjęs ir šiltas. Obuoliai ir abrikosai dera su cinamono ir gvazdikėlių prieskoniu, o ąžuolas suteikia subtilų kartumą ir gilumo pojūtį. Poskonis: vidutinio ilgio, švelniai saldus ir prieskoninis, su išliekančiomis vaisių ir cinamono natomis. Šiltas, minkštas, su lengva medienos užuomina. |
| DURPIŲ | Kvapas: šiltas ir saldus, su ąžuolo, vanilės ir lengvo dūmo natomis. Jaučiasi razinų saldumas, muskatas ir šiek tiek kardamono. Skonis: saldus, apvalus ir šiek tiek aitrus. Ąžuolas, salyklas ir džiovinti vaisiai dera su muskato bei gvazdikėlių šiluma. Skonių paletę užbaigia vanilininis saldumas. Poskonis: vidutinio ilgio, sausas, su ąžuolo ir vanilės atspalviais. Išliekantis prieskoninis švelnumas ir subtilus razinų saldumas. |
Pabaigai
Jei mėgstate dalykus pasidaryti patys, mėgstate aromatus ir mažus eksperimentus, šis rinkinys – puikus būdas įnešti šiek tiek kūrybos į kasdienybę, šiek tiek jausmo, kai iš paprasto alkoholio gimsta kažkas, kas kvepia ąžuolu, laukimu ir šiluma.
Vienintelė maža pastaba
Nors pats procesas buvo įdomus ir malonus, norisi paminėti vieną praktinį dalyką. Rinkinyje šiek tiek pritrūko filtrų. Kai kurie viskio buteliukai turi labai smulkius prieskonius ir ąžuolo drožlių trupinius, kurie lengvai užkemša filtrą.
Dėl to su vienu filtru kartais nepavyksta gerai išvalyti gėrimo – jis lieka šiek tiek drumstas, su smulkiomis nuosėdomis dugne.
Tai, žinoma, nesugadina visos patirties – gėrimas vis tiek išlaiko savo kvapą ir skonį, tačiau rinkyje būtų labai naudinga turėti keletą atsarginių filtrų ar bent užuominą instrukcijoje, kad jų verta pasiruošti papildomai.